Ginučių ir Papiliakalnės piliakalnių kompleksas
Ignalinos rajone, apie 2 km nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų yra labai plačią teritoriją užimantis Ginučių bei Papiliakalnės piliakalnių kompleksas. Piliakalniai vienas nuo kito stūkso vos 100 metrų atstumu. Šioje vietoje turėjome galimybę gerai pramankštinti kojas – piliakalniai tikrai aukšti, į jų viršūnes veda ilgi laiptai. Suskaičiavę per pusantro šimto pakopų, vėliau praradome jų skaičių. Ginučių piliakalnį sudaro pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, senovės gyvenvietės vieta ir atskiras nedidelis piliakalnis, vadinamas Pilale. Manoma, kad IX–XII a. čia stovėjo medinė Linkmenų pilis, kurią 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. O 1934 metais ant piliakalnio lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Vietos koordinatės – 55°22′25″N 25°59′06″E .
Alytaus piliakalnis
Jis yra Alytaus rytinėje dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Mūsų kelionės metu jis buvo pasiekiamas tik nuo Baltosios rožės (Alytaus) pėsčiųjų tilto, mat rymo kone jo papėdėje. Su automobiliu prie piliakalnio neprivažiavome, nes link jo vedanti gatvė buvo remontuojama, visa išrausta ir nepravažiuojama.
Mums tai nieko tokio – keliaudami buvome užsisėdėję automobilyje, tad kojos liko dėkingos už kelių kilometrų mankštą, plaučiai – už gryną parko orą, akys – už gražius vaizdus, o pakeliui sutiktas žalčiukas – už apsaugojimą nuo dviračių ratų. Alytaus piliakalnį pamatėme jau nuo tilto. Jis įdomus, nes yra iš trijų – Vienuolyno, Švento Jono ir Joninių – kalnų. 14 amžiuje čia stovėjo medinė pilis, kurią nuolat puldavo kryžiuočiai. Nuo piliakalnio kalnų atsiveria vaizdas į ramiai per miestą tekantį Nemuną. Vietos koordinatės – N54°23′47.8″ E24°04′48″.
Punios piliakalnis
Punios piliakalnis glūdi Alytaus rajone, nediduko Punios kaimelio pakraštyje, Nemuno pakrantėje. Jis dar vadinamas Margirio kalnu. Šiuo metu ten – ramybė ir nuostabūs vaizdai į Nemuną. Archeologiniais tyrimais yra nustatyta, kad Punios piliakalnio vietoje buvo gyvenama jau akmens amžiuje. Čia stovėjo ir medinė Punios pilis, kurios apylinkes XIV a. niokojo kryžiuočiai. Po pilies sunykimo aikštelėje XV–XVIII a. stovėjo Punios seniūno dvaro sodybos, privažiavimui XVII a. pylimas buvo per vidurį perkastas, o per griovį įrengtas tiltas. Aikštelėje sodybos stovėjo iki 1938 m. Dabar ant piliakalnio nelikę nė žymės buvusio aktyvaus gyvenimo. Punios piliakalnio vietos koordinatės yra N 54°30′43″ E 24°05′25″.
Rokantiškių piliavietė
Visai šalia Vilniaus esantis Pilies kalnas dar iš toli patraukia žvilgsnius – jo aplinka gražiai sutvarkyta, pritaikyta patogiam pasivaikščiojimui ir, sakyčiau, labai fotogeniška. Norėdami jį pasiekti, iš Vilniaus važiuokite S.Batoro gatve link Naujosios Vilnios. Visai netoli miestelio, po dešine, pamatysite nuorodą į piliavietę. Šis pilies kalnas, pasirodo, turi seną ir įdomią istoriją. Labai seniai ant šio kalno stovėjo pilis, spėjama, viena seniausių Lietuvoje. Iš metraščių, padavimų žinoma, kad ją XII a. pastatė kunigaikštis Alšis. XVI a. pirmoje pusėje pilis priklausė Goštautams, vėliau atiteko Žygimantui Augustui, o XVII a. pirmoje pusėje buvo Pacų nuosavybė. Kalno viršūnėje buvo rūmai, kurie perstatyti XVI a. antroje pusėje. Praėjusio amžiaus viduryje pilis buvo sudeginta per Maskvos kariuomenės žygį prieš Lietuvą. Užėmus Vilnių, piliavietė visai sunyko, apaugo mišku. Prieš aštuonerius metus archeologai kasinėjo pilies kalną. Buvo atkastos pilies liekanos, jos pamatai. Vietos koordinatės – N54°41′5.4″ E25°24′21.5″
Prelomčiškės piliakalnis
Šis piliakalnis yra Lazdijų rajone, Prelomčiškės kaime, vakariniame gražaus Dusios ežero krante. Dusios ežero vandens skalaujamas iš vienos pusės, laukų gobiamas iš kitos pusės, sraunaus, kalno papėdėje garsiai čiurlenančio upeliuko apjuostas piliakalnis – tvarkingas ir paruoštas lankyti. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į ežero platybes. Ir nors šis piliakalnis išskirtinės istorijos neturi, nei čia pilis kokia stovėjo, nei koks dvaras jame prasmego, verta jį aplankyti dėl vietos grožio. Per kelionę galima apvažiuoti ir visą Dusios ežerą. Iš vienos pusės kelias eina beveik visai šalia kranto, tad tuos keliolika kilometrų keliauninkus lydi nuostabūs vaizdai į plačius ežero vandenis. Prelomčiškės piliakalnio vietos koordinatės – N54°18′45″ E23°39′18.5″.
Velikuškių II piliakalnis „Sala“
Velikuškių II piliakalnį „Sala“ rasite Velikuškėse, kelyje Dusetos–Obeliai. Dailus, nedidukas, stačiais šlaitais piliakalnis stūkso prie pat kelio, tad jo nepastebėti ir pravažiuoti beveik neįmanoma. Į piliakalnio viršų pakilome stačiais, tvarkingais mediniais laiptais, o nuo viršaus galėjome grožėtis dviem ežerais – Zalve bei Sartais. Kadangi šį piliakalnį iš trijų pusių supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, jis turi ir Salos pavadinimą. Piliakalnio vietos koordinatės – N55°49′37.9″ E25°52′5″. Apie Velikuškių II piliakalnį „Sala“ irgi yra legenda. Joje pasakojama, kad senovėje ant to piliakalnio stovėjo dvaras, o per Sartų ežerą buvo nutiestas geležinis tiltas, pakabintas ant kažkokių kablių ir geležinių stulpų. Jį žygiuodama sulaužė milžinų kariuomenė. Ponas, kuris gyveno ant piliakalnio, pasakė, kad jei tą tiltą sulaužė, lai ir jo dvaras eina po žeme. Vos ištarus tuos žodžius – dvaras staiga nugrimzdo po žeme. Iš ten vėliau išeidavo labai graži panelė. Rankose laikydama katiliuką, kartais ji vaikščiodama juokdavosi, šokdavo, žaisdavo arba verkdavo.
Dubingių piliakalnis
Ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero pusiasalyje (seniau čia buvo sala), Dubingių miestelio pašonėje esantis Dubingių piliakalnis, arba kitaip dar piliavietė, yra didžiausia mūsų šalyje. Įkopę į aukštą ir statų Pilies kalną, radome didžiulę laukine pieva apaugusią piliavietės teritoriją. Lietuvoje esame aplankę daug piliakalnių, tačiau iki šiol jų viršukalnėse esančias aikšteles dažniausiai pavykdavo aprėpti akimis. O visos Dubingių piliavietės mūsų akys neaprėpė. Tad nenuostabu, jog šios piliavietės teritorijoje sutelpa nedidukas pažintinis takas, kurio tikslas – supažindinti keliautojus su piliavietėje išlikusiu mūsų istoriniu paveldu bei su juo susijusiais faktais.
Ant Dubingių piliakalnio taip pat rasite užkonservuotas ir betono sienų patalpoje paslėptas Radvilų rūmų liekanas. Radvilų rūmų liekanų ekspoziciją galima apžiūrėti. Ir kas smagiausia bei labai patogu – ekspozicija dirba ir šeštadienį, ir sekmadienį. Ant kalno taip pat yra ir gražiai sutvarkytos Evangelikų reformatų bažnyčios liekanos, o virš šios bažnyčios rūsio – Radvilų antkapis. Mūrinę, renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią piliavietėje apie 1620 m. pastatė Jonušas Radvila I. Šioje bažnyčioje buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės.
Naujosios Rėvos piliakalnis
Šį piliakalnį rasite apie 20 km nuo Vilniaus, šalia Naujosios Rėvos kaimo. Jį galima pasiekti ir smagiai keliaujant Šilėnų kaime prasidedančiu Šilėnų pažintiniu taku. Piliakalnis labai gražus, aukštas, apaugęs pušimis, apjuostas giliomis daubomis. Jis rymo Neries pakrantės iškyšulyje, upė jį juosia iš pietų. Nusileidus laiptais nuo piliakalnio galima atsidurti Neries pakrantėje. Čia archeologai yra radę senovinės gyvenvietės liekanų. Ir dar, yra legenda, kad pačiame kalne yra prapuolusi rusų bažnyčia. Jo vietos koordinatės – N 54°44′22.8″ E 25°1′21.9″.
Daugiau kelionių po Lietuvą idėjų galite rasti autorės tinklaraštyje checkinlithuania.com
