Pranešime teigiama, jog 11 metų ilgio, 4,5 metro skersmens ir daugiau kaip 330 tonų sveriančio reaktoriaus korpuso montavimas sėkmingai baigtas balandžio 1 dienos vakare.
Tai buvo antras bandymas sumontuoti Astravo AE pirmojo reaktoriaus korpusą. Pirmasis buvo nesėkmingas – pernai liepą montuojant korpusą jis krito ant žemės iš kelių metrų aukščio. Tuomet skelbta, kad reaktoriaus korpusas nebuvo pažeistas, tačiau jėgainę statanti Rusijos „Rosatom“ sutiko jį pakeisti, bent pusmečiui atidėjus reaktoriaus montavimo pradžią.
Incidentas įvyko ir iš gamyklos Rusijoje gabenant naują reaktoriaus korpusą. Vienoje Baltarusijos geležinkelio stočių reaktoriaus korpusas užkliudė geležinkelio elektros tiekimo atramą. Pasak statybų užsakovų, per šį incidentą reaktoriaus korpusas žalos nepatyrė.
Lietuvos delegacija, kovo 31-ąją dalyvavusi Branduolinės saugos konvencijos (BSK) apžvalginiame susitikime Vienoje, kur buvo pristatyta Baltarusijos nacionalinė ataskaita, pareikalavo stabdyti Astravo AE statybas. Lietuvos atstovai atkreipė dėmesį, kad Baltarusija jau daugelį metų vysto Astravo AE projektą pažeisdama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartus ir BSK nuostatas,
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje branduolinėje jėgainėje numatyta įrengti du reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.
Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei.
