Rasa Martens: „Visai kaip be žąsies, taip ir be pyragų per Kalėdas nė žingsnio. Vokiečiai švenčių metu kepa gausybę pyragų, sausainių, keksų. Mūsų šeima po vakarienės jaukiai įsitaiso priešais židinį, išpakuoja dovanas, geria arbatą ir valgo šį pyragą. Galbūt todėl, „Kalėdų boba“ man taip ir patinka“.
Rasa Martens: „Tai lengvai gaminamas tačiau be galo gardus desertas! Mano pats mėgstamiausias tradicinis vokiškas desertas. Su vyru Johannu kartais serviruojame jį šiltą. Man jis primena lietuvišką tirštą kisielių, tik pagardintą šaltais ledais. Kuo daugiau uogų, tuo desertas skanesnis!“
Rasa Martens: „Trintos sriubos Vokietijoje yra tipiškas žiemos patiekalas. Jeigu vokiečiai valgo sriubą, tai dažniausiai bus trinta sriuba. Špinatai Vokietijos virtuvėje karaliauja jau ilgą laiką, todėl ir šventiniai stalai nukraunami patiekalais su špinatais. „Schwarzwald“ kumpis nuo seno labai populiarus visoje šalyje. Todėl daugybė patiekalų yra gardinami bent šio kumpio skrebučiu.“
Rasa Martens: „Vokiečiai be galo mėgsta sultenių salotas. Lietuvoje jos atsirado palyginti ne taip ir seniai, todėl mums yra kiek mažiau žinomos. Tačiau šių salotų lengvumas ir švelnumas tiesiog būtinas šventiniam Kalėdų stalui. Man ypač patinka, kaip nesunkiai ir greitai jos pagaminamos.“
Rasa Martens: „Vokietijoje kiekviena šeima turi savo bulvių salotų receptą, todėl šalyje yra begalė šio patiekalo variacijų. Kai kurios šeimos, netgi ruošia šiltas salotas. Rastume ir receptų su grietine, majonezu ir pan. Tačiau mano vyrui Johannui labiausiai patinka šis variantas. O ir gaminti šias salotas jam puikiai sekasi. Mūsų šeimoje Kalėdos be šio patiekalo visiškai neįsivaizduojamos.“
Šorena Džaniašvili: „Ajapsandali – tai vegetariškas troškinys. Šis spalvingas patiekalas man asocijuojasi su vaikyste. Jame yra daug spalvingų daržovių, kurie man, kaip vaikui, atrodė labai įdomiai. Būdavo labai įdomu tyrinėti troškinį ir žiūrėti į visus produktus, iš kurių susideda patiekalas. Dabar šį patiekalą valgau tik grįžusi į Gruziją, tačiau nei vienas apsilankymas namuose neapsieina be jo. Per Kalėdas Gruzijoje šis patiekalas gaminamas ir kaip garnyras prie mėsos patiekalų, ir kaip atskiras troškinys.“
Šorena Džaniašvili: „Galiu drąsiai teigti, kad baklažanų suktinukai yra pats mėgstamiausias mano patiekalas! Kai tik grįžtu į Tbilisį, skubu skanauti šių suktinukų. Juos galėčiau valgyti kiekvieną dieną. Nei vienų Kalėdų neįsivaizduoju be jų. Gruzijos virtuvėje labai svarbią vietą užima būtent baklažanai ir graikiški riešutai. Yra daugybė patiekalų su baklažanais, tačiau šis – mano mėgstamiausias. Močiutė man netgi išdavė savo kulinarinę paslaptį, kaip gaminti suktinukus, kokį sūrį geriausia naudoti, kad jie būtų neapsakomo skonio!”
Šorena Džaniašvili: „Pchali užkandėlės taip pat puikuojasi mano mėgstamų patiekalų sąraše. Gruzijoje šis patiekalas paprastai ruošiamas šventiniu laikotarpiu, tačiau gyvendama Lietuvoje aš jį gaminu ir tiesiog savaitgaliais. Tiesą sakant, tai vienintelis gruziniškas patiekalas, kurį gaminu ir Lietuvoje. Gal dėl to, kad šią užkandėlę su špinatais ir riešutais nesunku pasigaminti, ir tai neatima daug laiko. Man itin patinka pabaigoje barstyti granatų sėklas ir stebėti, kaip gimsta tas gražus spalvų derinys!“
Šorena Džaniašvili: „Chačapuris man kelia šiltas emocijas, nes primena jaukius namus, mamos virtuvę ir iš jos sklindantį pyrago kvapą. Gruzijoje gaminant šį patiekalą naudojama daug skirtingų sūrių, kadangi mes, gruzinai, labai juos mėgstame, ir daugelį patiekalų gardiname įvairiomis jo rūšimis. Chačapurio Lietuvoje dar neteko gaminti, tačiau grįžus į Tbilisį nei viena diena nepraeina be šio skanėsto. Jeigu galėčiau, aš jį valgyčiau kasdien.“
Šorena Džaniašvili: „Lobiani – tai vienas iš mano mėgstamiausių gruziniškų patiekalų. Šie paplotėliai su pupelių įdaru gaminami per visas šventes. Prisipažinsiu, kai per šventes Gruzijoje gamindavome šį patiekalą, su nekantrumu laukdavau, kol šis šiek tiek atvės ir galėsiu skanauti dar šiltus paplotėlius.“
Šorena Džaniašvili: „Satsivi – tai pagrindinis gruzinų šventinis patiekalas. Gruzinai jį tradiciškai gamina per Kalėdas ir Naujus metus. Iki šiol atsimenu, kaip vaikystėje ruošdavomės šventėms ir man tekdavo padėti gaminti padažą šiam patiekalui. Mano pagrindinė užduotis būdavo supjaustyti svogūną ir česnaką, susmulkinti prieskonines žoleles. Ant stalo pamatęs Satsivi iš karto gali suprasti, kad jau atėjo šventės!“