Ričardas Berankis be teniso neįsivaizduoja gyvenimo. Geltonojo kamuoliuko bumbsėjimą jis išgirdo dar kūdikystėje, kai teniso aikštėje lakstė vyresnioji sesuo Lina, dabar dirbanti trenere Vilniaus teniso akademijoje.
„Sesuo pradėjo žaisti būdama aštuonerių. O man tada buvo dveji. Tėvai pasakojo, kad visiškai mažiukas atsisėsdavau ir visą sesers treniruotę sekdavau kamuoliuką. Mane tenisas jau tada užbūrė“, – pasakojo 72-ąją vietą pasaulio reitinge užimantis R. Berankis.
Sunkia priklausomybe, išliekančia visą gyvenimą, pusiau juokais tenisą vadina ir Lietuvos moterų teniso rinktinės kapitonė Edita Liachovičiūtė.
„Tenisas – tai liga, kuria arba susergi, arba ne. Visi, kurie žaidžia tenisą, yra ligoniai gerąja prasme – teniso ligoniai. Tenisas labai azartiškas žaidimas, todėl jį žaidžiantis žmogus turi norėti laimėti, žaisti geriau ir geriau, būti geriausias, nesvarbu, kur – tarp draugų, mėgėjų turnyre ar savo šeimoje“, – teigė taip pat VTA dirbanti E. Liachovičiūtė.
R. Berankio potraukį prie teniso akylūs treneriai įžvelgė labai anksti. Tad nuo mažens jį mokė patyrę šio žaidimo specialistai.
Labai svarbu, kad pradedantis tenisininkas patektų į geras rankas. Nes geras treneris sugeba sudominti, užimti vaikus. Juk kuo jaunesni auklėtiniai, tuo sunkiau prikaustyti jų dėmesį. O kai jau vaikas susidomi, jis pats ima stengtis.
„Nereikėtų mokytis ar mokyti savo vaiko žaisti pačiam. Geriausia, kad teniso pagrindus padėtų suręsti profesionalus treneris“, – mano E. Liachovičiūtė.
Pasak teniso specialistų, amžiaus ribų šioje sporto šakoje nėra. Galima pradėti žaisti ir ketverių, ir 60 metų. Bet jei kalbama apie didelį sportinį meistriškumą, geriau vaikus kuo anksčiau leisti į treniruotes. Nes kuo jaunesnis vaikas, tuo natūraliai laisvesni jo judesiai. Vyresniems atsiranda psichologinis faktorius – ko nors bijoma, per daug įsitempiama, susikaustoma. Vaikas iš prigimties yra laisvas, lengvas, jo smūgiai natūraliai formuojasi daug aštresni. Bet nebūtinai anksti pradėjęs žaisti taps labai geru tenisininku, o į treniruotes atvestas vyresnis vaikas nieko nepasieks. Yra daugybė pavyzdžių, kai vėliau pradėjęs žaisti sportininkas tapo superžvaigžde.
Vaiko talentas gali atsiskleisti ne iš karto. Vienų fiziniai duomenys, įgimta koordinacija padeda tuos pačius dalykus atlikti mažiau pasistengus, kitiems prireikia išlieti labai daug prakaito. Tačiau siekiant aukščiausių tikslų sunkiai dirbti tenka visiems.
Tik labai svarbu neperlenkti lazdos. „Kartais tėvai per daug spaudžia vaikus ir nuslopina bet kokį jų norą sportuoti“, – įspėjo R. Berankis.
Puiki motyvacija jauniems tenisininkams yra ne griežti nurodymai, muštras, o konkurencija su bendraamžiais – tai labai skatina tobulėti. Todėl geriausia, jei pirmuosius teniso žingsnius vaikai žengia grupėje, o ne individualiose treniruotėse.
„Ir svarbiausia! Norint žaisti tenisą – noras. Jei jis bus, visada atsiras treneris, kamuoliukas, aikštelė ir raketė“, – įsitikinęs R. Berankis.
